Tris dienas savo vemaluose pūvantis senis. Šalia guli čiulpinukas. Tas didelis ir apvalus, su kuriuo dažniausiai rodomi laimingi vaikai filmuose. Prie jo dar prilipęs ilgas ir rudas plaukas, kurio kitas galas pamerktas į stiklinę su geltonu skysčiu. Išlankstyta sąvaržėlė. Vienas iš tobuliausių žmonių sukurtų įrankių. Knyga „Šokančių drugelių skrydis virš besiskleidžiančių ramunių“. Užversta. Žmonės negaišta laiko knygoms su ilgais pavadinimais. Tarpdury užkišta nuorūka. Ji prilaiko duris, kad jos neatsidarytų. Nuo lubų laša neaiškus skystis. Stambūs lašai sukuria ritminga melodija. „Mocartas“ – pasakytų žmogus, kuris per savo gyvenimą nėra girdėjęs jokio garso. Šios virpančios bangos iš jo gyvenimo yra ištrintos. Pro skylę sienoje, visu ūgiu mėlynam fone, matosi kryžius, esantis ant bažnyčios stogo. Argi Dievas nėra kalė?
gal, o man atvirkščiai dabar per vienareikšmiška, vienapusiška t.y. ir dievas kalė, ir pasaulis skylė - o vis tik jis tobulas - ir sąvaržėlė ir laimingi čiulpiantys vaikai... vis tik Mocartas, Betchovenas, ir Merkuris, o Mikelanželo o Kryžius... Tobulas; O kai skylė, gan tiesmuka - ir taip čia aprašyta skylė, tik dėl to, keisčiau pavadinimą - atsvarai. (bet gal tobulas pasaulis ir ne, tik todėl, dabar prisiminiau, juk buvo tuo pavadinimu "Idealus pasaulis" "Tobulas pasaulis" meninis filmas, Kostneris (Kevinas), pagrindiniame vaidmenyje ), tačiau Šis "Skylė" per daug iliustratyvus, be gylio; (minčiai) nedėčiau, iliustracinio pavadinimo, tik tokį, jog išryškėtu esantis daugiasluoksniškumas minčių.
"Tobulas pasaulis" --- būtų per saldus ir iliustratyvus, jei čia dideliais papais kičiška povyza blondinė ant brangaus (kietos firmos) vartytųsi turinyje. jo tada būtų kičas. "saldus" - kaip nuotraukytės, kurias pardavinėdavo prie bažnyčios - su angeliukais ir rožytėmis - juodai baltos saldžiai paspalvintos.
Dabar iliustratyvus pavadinimas - lyg blokuoja pamąstymą. Jei tai "skylė" - kiaurymė, kiaura kojinė, kiauras biudžetas, kiauras stogas, kiauras - asocialus tipas ir erdvė - seklina mintį iliustruoja nuorodą. Jei tai "skylė" maždaug, vyrai ąžuolai,šviesa, saulės spinduliai, o jau boba - juoda skylė, gimdytoja, ir pasaulis - skylė, tai vulgarina,grubina, subtilumo stoka.
"tobulas pasaulis" - šiek tiek gal ir įpareigoja, vis tik populiarus - žinomas filmas. (buvau pamiršus, bet tinka čia.)
normaliai susiskaitė, patiko palyginimas su Mocartu (garsinis fonas) iš kart jį sukūrė, rodos daug daug skylių stoge po vamzdžiais, prie kriauklės, daug daug įvairiausių dydžių ir formų indų, (aukštų, žemų, plačių, siaurų, didelių ir mažų, su skirtingais kiekiais jau prilašėjusio vandens, ir į visus laša per tas kiaurymes - groja)
smulkmena, o kažką taip nutapė, sukūrė garsinį foną tekste. Pabaiga nebloga. visai smagiai susiskaitė. Vaizdus turi tarpsluoksninių minčių, kurios gražiai vedasi į vieną kuriamą minties atmosferą. Gan gyvai sukurta atmosfera, gan talpus. Šiek tiek susimėklinęs sklandumas aiškinant kaip tas plaukas, kur nutysta, ir tas prietaisas - išlankstyta sąvaržėlė. Viskas gerai, bet pati sakinio struktūra toje vietoje lyg ne tokia sklandi, atima dėmesio - tai yra nuteka dėmesio jau ne literatūrinės miniatiūros naudai. Techninė vietelė. bet visumoje fainas. ( hmmm. tik dabar pamačiau pavadinimą "skylė" - gerai ten su Mocartu.) bet pavadinčiau "tobulas pasaulis..."