Prasideda ir vėl nauja diena
žadėdama, galbūt, ne vien tik gerą,
galbūt bus saulėta, o gal pilka.
Ir ves į nežinią vingiuotas kelias...
Gyvenimas - kaip tirštame rūke,
matai tiktai kelis metrus į priekį.
Paskędęs laiko smėly lakiame
kazkur eini, kapstais ir lieki vietoj...
Tik kartais saulės spinduliai skysti
paglosto sūrų ir smėlėtą veidą.
Pavargęs nuo klajonių supranti,
kad tavo saulė dar nenusileido...


ledii






