Mėlyną mažytį vakarą
slepiu kišenėje,
toje, kurioj dar likę cukraus pudros
(nuo bandelės).
Ir mano vakaras:
saldus cukrinis
toks lengvas lengvas...
beprotiškai mažytis,
telpantis delne,
tik aš galiu juo apsigaubti
ir pasislėpt kažkur jame.
Nuo triukšmo, tylinčių akių
ir nepasakančio ničnieko veido.
Ir eidama namo, į savo vakarą,
jaučiuos laiminga...