*************

Aš išrašysiu savo širdį kraujo žodžiais,
Kad ji kentėtų išorėj, ne viduje,
Kad išsilietų platumom ir toliais,
Į dangų kiltų ir murkdytųsi dumble...

Išversiu juodą dvasios skarą,
Kad saulė nudžiovintų jos purvus.
Ir žvelgsiu, kaip trupėdama ji bąla,
Kaip žengia žemėn tobulas žmogus.

Nėra jausmų, nėr sąžinės, dvejonių,
Tik tobulybė ir klaiki tvarka...
Nes aš paklydęs, nes dabar klajoju,
Nes aidi pasimetėlio tyla...