Be sienų

Aš suprantu, kodėl mane
tausojai tu kaip gintarą,
lyg tavo lūpos būtų man,
o kūnas mirtų jau...
Ir sienos jau tarp mūsų
dingtų kaip sapnai:
abu paklydėliai tarp
šičia ir tenai.
Aš suprantu, kodėl ir vėlei
Mes pasiklydome kely kaip vėlės
Pabalusiais veidais iš nuovargio
Būt dviese...
Kaip luotai upėje
Gal vėlei susieisim,
Gal išsiskirsime kely kaip upės
Be tiltų, be krantų, be teisės būti.
Tikėsime sapnais be sienų,
Tai kas, kad jau tarp mūsų
Nėra sienų.