Ašaka

Kai spinduliu grakščiu pasklinda upės vingis
čiurlenimas skaidraus vandens plėvena
  kur atspindys šviesos vilioja
ir išnaros žuvies aky ir šone
kaip laiko išpjova mintim bėgioja
  vandens tyru lašu
gaivinama
staiga sustoja
styga be smuiko pakelės viražuos
subyra gatvės vakarų miražais
tai dar neviskas
pabaiga
iš lėto
nušliaužia
viltimis
skambus
ir vėl gatve
į vėją
įsirėmęs
prie kelio tupi
vienišas šuva