Apsukrieji

Buvo nedidelis ponas
mūsų namo Jonas.
Rodos, buvo plikas, basas, -
staiga10 milijonų
įmetė į trasą.
Pirko fabriką ir klėtį, -
susikūrė gražią viltį
dar labiau klesteti.
  Kitas dar plačiau sužiūręs
  griebė Baltijos pajūrį.
  Trečias prarijo tarsi slyvą,
    miško didelį masyvą.
    O kurių ilgesnės rankos, -
    tiesiai metėsi prie bankų.
    Griebė, skolino ir pirko,
    kol šimtus kvailių nuvilko.
Viens, pavogęs milijoną,
vaikšto laisvas ir saugus.
kitas- už bonkutę samagono
gauna lygiai tris metus.
    Ką daryti, ką daryti?
    Kyšiais užversti teismai.
    Tvirtą žodį pasakyti
    čia tegali pinigai.

Ir bedalė ir beteisė
tyliai verkia Lietuva,
o tarnai Temidės keikias,
kad mažytė jų alga.

Už geriausius iš geriausių
eisim vėl balsuoti.
Ir valdžioj skaniai
ims loviai garuoti