Buvo nedidelis ponas
mūsų namo Jonas.
Rodos, buvo plikas, basas, -
staiga10 milijonų
įmetė į trasą.
Pirko fabriką ir klėtį, -
susikūrė gražią viltį
dar labiau klesteti.
Kitas dar plačiau sužiūręs
griebė Baltijos pajūrį.
Trečias prarijo tarsi slyvą,
miško didelį masyvą.
O kurių ilgesnės rankos, -
tiesiai metėsi prie bankų.
Griebė, skolino ir pirko,
kol šimtus kvailių nuvilko.
Viens, pavogęs milijoną,
vaikšto laisvas ir saugus.
kitas- už bonkutę samagono
gauna lygiai tris metus.
Ką daryti, ką daryti?
Kyšiais užversti teismai.
Tvirtą žodį pasakyti
čia tegali pinigai.
Ir bedalė ir beteisė
tyliai verkia Lietuva,
o tarnai Temidės keikias,
kad mažytė jų alga.
Už geriausius iš geriausių
eisim vėl balsuoti.
Ir valdžioj skaniai
ims loviai garuoti


herbera







