gėlės

einu žiūrėdamas žemyn
einu prarasdamas viltis
rankas pakeldamas aukštyn
dainas beprasmiškas rėkiu

kodėl tas skausmas neatstos
kovot prieš ji jau negaliu
kančia man džiaugsmo neatstos
širdy ištroškusioj gėlių

galbūt neverta taip kovot
galbūt beprasmiška būtis
bet pažadėjęs dovanot
atgal pabėgt jau negali

žinau praeis šį valanda
ir viskas bus tikrai kitaip
tačiau nebus jau niekada
gėlių išvargusioj širdy