Jaučiu, kaip violončelės stygos išsidraikę,
Pavėjui čirpia karo mūzos dainą.
Nukris kolonos, mūsų dangų laikę,
Ir angelai viršum galvų iškels betono gairę...
Neatlaikys-
Kraujai paplūs besirengiančiam užšalt asfaltui,
Benamiai, rengsis į paskutinį žiemos karą.
Nors armija ruošta savęs iššaudymo paradui,
Tėvynę gint...
Paimsim kiekvieną asocialios visuomenės dalelę.
Kraujais ir pūliais Nemunas čiurlena,
Žirgai akli- kryžium vagoja žemę.
Sakyk, Marija, ar sunki tavo dalia:
Matyti, jog lavonai šypsos iškreipta šizofreniko mina.
Kur mes praeisim, cianido žymės žemę ės,
Kur mes prašliaušim, juodi dūmai sengalvių galvas apsės,
Kur mes nukrisim, kelio į namus jums nebebus,
Kur mes numirsim- tauta į dangų peržiemot pakils.


Sapnininkas



