Aj, gyvenime...

Ne vienas mėnulis garsiai kvatoja
Pro ūsą
Matydamas tave vieną
Bebandantį pabėgt nuo prilipusio -
Savęs.

Ne vienas praeivis ranka numoja,
Nesuklūsta,
Statydami kinietišką sieną,
Nenori pagydyt susirgusio -
To paties.

Juk kartais taip suplotum
Sužinojęs -
Rytojaus šiandien
Nėra.

Nebereik kad patikėtum -
Buvę šilta
Smėlio dėžėj.
Tada.

Ir vis dėlto

myliu.