Dramblys

Darmblys arbatą gėrė kartą,
Kai stačiai patapo šalta.
Džiaugėsi arbata tasai Dramblys,
Gurmanas buvo ne kvailys.

Pats rinko lapelius žolių,
Nurinko žiedelius gėlių.
Kiekvieno lapo, kiekvieno žiedo atsiprašęs
Surinko jas į žydrą tašę.

Prieš saulę jas džiovino,
Drugiai pietų vėją jam skraidino.
O naktį po drebulės šakom
Liūliavo jas dainom tyliom.

Su meile švelnia tą arbatą darė,
Tik nuoširdus Dramblys tą padaryti gali,
O arbata jam padovanojo
Šilumos, švelnaus skonio, kvapo rojų...