Vienatvė

Naktis.
Ketvirta valanda.
Staiga suskausta širdis.
Taip atsitinka visada.

Rytas.
Šešios valandos trisdešimt minučių.
Veidrody žmogus kitas.
Telefonas be žinučių.

Diena.
Dvylika penkiasdešimt viena.
Tas pats kaip visada,
Ta pati banali pamoka.

Vėliau.
Penkiolika nulis du.
Aplink vis tyliau.
Einu aš su savim kartu.

Vakare.
Devyniolika keturiasdešimt keturi.
Vakarienė šilta.
Šalta. Langai atviri.

Vėl naktis.
Tik dvidešimt antra.
Tyli malda. Širdy viltis.
Miegas po antklode šilta.

Kita diena.
Ta pati valanda.
Neišsimiegojęs keliuosi.
Neskubėdamas prausiuosi.

Nauja naktis.
Tas pats laikas.
Jaučiuos lyg mirštantis vaikas.
Jaunas ir bejėgis.

Kita savaitė.
Tos pačios valandos. Minutės.
Kasdienybė. Šešėlis. Nelaisvė.
Lietus. Minčių suirutės.

Sekantis mėnuo.
Viskas iš pradžių.
Nuo buvimo niekuo.
Iki bemiegių naktų.

Artima ateitis.
Tik vienas sakinys.
„Tegul padeda tas,
Kas jį supras. „