Per daug lietaus,
ateinančio iš ryto.
Nebešildo ruduo
ir atšalę garai
virsta žodžiais,
kuriais išeini.
Pernelyg atitrūkom
nuo medžių giesmės,
nebegrįžta paukščiai
ir debesys suka ratus
aplink bokštą.
Mes tyloj.
Mes mieste ir kartu
žiburiuos, kurie nedega.
Kurie gęsta vos palietus miglą.
Ir čia, ir ten
iš dangaus krenta plunksnos,
ateina dainos
ir miršta vanduo.