Atsisveikinant

Atleisk, prašau, už viską,
jei gali...
Už sielvarto ir skausmo minutes.
Nubrauk tu ašarą tyrą-
ant skruosto degti jai neleisk.
Iš nevilties galva tenenusvyra,
o šiandien, jei gali, atleisk.

  Atleisk ir išleisti mano traukinio
  atbėk.
  Tegu visi keleiviai stebisi:
    -Kokie jie laimingi, pažiūrėk...
    O kad ir laimė turi debesį-
    tu neišduok.
    Nors gal jiems vistiek...
Tikroji meilė mėgsta tylumą, -
ji neaikčioja balsu.
Išlydėk mane kaip mylimą,
kaip mažiausiai mylimą iš visų.