lakuoti nagai rūdimis,
krūtinė kelta su damkrotu,
lūpytės pavilgytos jodu,
o akių lyg ir nėra.
tyrioji veidmainė, keistoji naivuolė-
ir taip ją vadino savi.
gyvena damutė plautuko kraštukį
ir mėgaujasi kito našta.
ir partrenkiau aš ją.
su rankine. ir nebėra.
ir net negaila.
nuošidžiai sakau.