***

Kai nukenčia ne oda, o širdis,
Kai mintys nebeatsiduoda sielai,
Aš pradedu pajust vinis,
Kurios tiek amžių man ramiai gyvent neduoda.

Kai daužo ne duris, o sienas,
Kai amžinybė tęsias dvigubai ilgiau,
Ir vis mąstai ar nori pasijusti vienas,
Ar tik gyventi nori trigubai trumpiau.

Kažkur aš parašiau istoriją,
Kažkam atidaviau beprotiškas mintis,
Tačiau tau per sunki mano melodija,
Todėl prašau, nesikankinki naktimis.