O tada man atrodė...

Su vėjais nušuoliavo
mūs gėlėti vestuvių žirgai.
Laimės pasaga jau surūdijo
ir nusimėtė nuo rankų žiedai...

Kasdien vis rečiau ir rečiau
beatveriam sunkias
pirmos meilės duris.
O ji buvo mums abiems pirmoji.
Man atrodė tada-
visas kaimas dainavo
tiktai mums, tiktai apie mus.
Visos žvaigždės žiūrėjo
tiktai į mus.
Visi keliai susibėgo
tiktai į mūsų svajones...

Svajonės, tarsi diemantų luitai,
kasdienybe pilka apdulkėjo.
O tada man atrodė-
visa žemė žydėjo
  žydėjo
      žydėjo...
Tiktai mums.