Vakare žvaigžde raudona skraiste,
Tu saugai paslaptį svajingą,
Nes ten, kur stovi balta bažnyčia
Mane matei tu kažkada laimingą.
Vakare moterie, žvaigždžių akim,
Kam tavo rankos mano galvą glostė,
Kam pažadus išžarstė įkandin
Tavi šilti, bet apgaulingi žodžiai?
Beribe, upe, kur dabar plauki,
Kur tavo vandenys mane it luotą neša?
Gal prie raudono bokšto, kur mintim
Širdis ir protas grįžti veda?
Prie stabo pamirštų dievų?
Likimo pokštas ar pikta apgaulė?
Tu atsakysi man tik laukimu,
Tik šypsena kaip ryto saulė...