ką aš dabar darysiu –
vienužė
pasaulio kryžkelėse,
kur siuva mašinos
ir daug triukšmo
galybės
ką aš darysiu vienužė
ant vakaro slenksčio
parimus
ogi - arti horizonto
klausysiuos žiogų čirpimo
visi judesiai,
kelionės visos –
į širdį
o ten visada apie tai –
ilgesio šviesi
monotonija
ne, nemyli.