eldė

nuleidžiu galvą ir žvelgiu į dangų,
kai nejučia mintis pati mane aplanko,
lyg elektra į galva dėjo,
ir vėjui pučiant palengva nuskriejo,

lėktuvas debesy kaip paukštis,
apžvelgdamas visus iš aukšto,
ir aš prie jo iškylu vėlei,
šukuoja plaukus debesėliai,

nekaltas gausmas atskrenda iš tolo,
kažkokio laivo trylika apolo,
žvaigždūnas nusileidžia iš dangaus,
ir Don Chuanas taria:
- metas jau...