Nepraeik pro mane

Nepraeik pro mane, na sustok, na palauk,
O sustojęs galėtum manęs tu pkalaust
Ką darau aš viena šalia tavo namų
Juk lauke šitaip šalta ir be galo niūru...

Nepraeik pro mane, tik pažvelk, tik pažvelk,
Pažiūrėk į mane ir ištark: - Tu neverk, na, neverk...
Apkabink ir priglausk, ir suspauski tvirtai
Juk man taip reikalingi tavo platūs pečiai.

Aš ieškojau tavęs taip ilgai, taip ilgai...
Pabučiuok tu mane ir mylėk amžinai...
Meilė be proto karšta ir tyra
Širdelėj manojoj gyvens visada..