Nematoma

Niekas nemato manęs,
Niekas skausmo mano nežino.
Mano meilės niekas nemato,
Mano sielos nieks nepažįsta.

Aš vaikštau viena tarp žmonių,
Mano pėdos asfalte žymės nepalieka.
Man uždėtų grandinių garsai
Jų ausų nepasiekia.

Kitų akyse aš matau įpakavimą savo,
Kitų akyse aš saujoj telpu.
Aš stoviu šalia ir stebiu,
Kaip mane į stalčiuką uždaro.

Aš stoviu šalia ir niekas nemato manęs.
Aš vaikštau viena ir žymių nepalieku.
Aš supakuota grandinėm ir stalčiukyj padėta.
Aš dirbtiniam pasaulyj ir čia oro nelieka,
Čia visi užtroškę ir miega.

Aš noriu vaikščioti basa pajūrio smėliu,
Kad ir trumpam palikti pėdas.
Aš noriu būt laisva kaip vėjas,
Kaip saulė ryškiai šviesti.

Dalintis savo meilę man išlygų nereikia,
Pažinus kitą žmogų aš lieku savimi.
Kodėl jūs savo meilę dalijate už naudą?
Kodėl jums jūsų ego neleidžia pažint kitų?