*

užuovėjoj paskendo mano lėlė Barbė.
tą patį rytą, kai numirė Aguonos...
rašiklio plunksna neramiai
bučiuoju rašaluoto sąsiuvinio linijas,
bandydama išlieti jas tarpupirščiuos.

o mano atšipus širdis
vis dar meldžias...
o varvančios akys
vis tiek bus sumindytos...

tačiau visi sakė, kad Barbė manoji- gražiausia.
visi sakė, kad Aguonos manosios, dangiškai skaisčios.

o gaila, kad... Buvo.