Rašyk
Eilės (78159)
Fantastika (2307)
Esė (1554)
Proza (10911)
Vaikams (2714)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (370)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 7 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Japoniškais raštais apipavidalintas puodelis nusičiaudėjo, parklupęs ant šokoladinių grindų. Nei draugai, nei nepažįstamieji neužkėlė jo į Everesto viršūnę ir neliepė kristi žemyn. Plačiai žinomas virtuvės giminaitis nepamena kaip atsidūrė svečių kambaryje. Veikiausiai jis nebuvo garbingas svečias – atskiros kėdės atsisėsti negavo. Nualinta, tačiau jaunatviška ranka puodukui suteikė ypatingą galimybę pasvajoti ant keturkojo stalo nugaros, bet vargšelis nesuspėjo sureaguoti į staigų jos mostą ir parpuolė po milžino kojom, apgailestaudamas dėl klaidaus elgesio, bei verkdamas kavos tirščių ašaromis... Apvalus daiktas matė kaip drebėjo karalienė, suteikusi jam proga pasvajoti ir netrukus numetusi žemyn. Aukštuomenės dama neturėjo karūnos, bet rašiklis, pasiklydęs jos pirštose, atrodė tarsi skeptras iš gražiausios pasaulyje pasakos... Puodeliui baigus raudoti, skeptras ėmėsi burtų.
  Saulės blyksnis, išsiverždamas pro dulkėmis užklotą lango stiklą, spėja pamatyti stalą, popierių, rašiklį ir žmogų. Pastarasis jam pasirodo statiškiausias kambaryje, tarytum sustingęs praeities ir ateities sandūroje. Vienintelis rimtulio veiksmas – plaukų žaidimas su pro orlaide atsibasčiusiu vėju. Šis žaidimas anaiptol nebuvo panašus į „Counter Strike“ar „Runescape“ ir net nepretendavo į vidutinio populiarumo žaidimų kategorija, tačiau saulės blyksniui jis pasirodė įtraukiantis. Net nenumanydamas žaidimo taisyklių, spindulys nutarė prisijungti – spustelėjo oro molekulėse susidariusio mygtuko „play“ kontūrus ir netikėtai dingo be žinios. Gaila, bet dingusio neieškos policijos komisaras – dabar pietų metas, o jo metu dingti griežtai draudžiama!.. saulės blyksnis neskaitė knygos „Vorkutos politinių kalinių atsiminimai“ ir jo nieks neištrėmė už tai, kad buvo darbštus ir protingas. Spindulys tiesiog dingo – „just disappeared” – klaikūs žodžiai mieliau skamba anglų kalboje. Nepaisydama liūdnos istorijos, penkiapirštė ranka toliau tęsė magijos pamokas. Skeptras žibėjo, bet pro apdulkėjusį stiklą nesimatė šviesų žaismo.
  Neilgai trukus jaukioje tamsos karietoje atbildėjo naktis. Žmogus svetainėje jau nebeatrodė žmogiškas, veikiau jis supanašėjo į žmogėdros prototipą, ryjantį baltus popieriaus lapus. Vienas po kito, iš skausmo, mėlynavo medžio palikuonys ir net absoliutas nežinojo kokie jie reikšmingi. Kokia vertinga popieriaus kančia. Kodėl nežinojo? Mat nebuvo pranešta žiniasklaidai ir kvailai protingi reporteriai (o gal protingai kvaili?) su vaizdo kameromis papuoštais siluetais nesispraudė prie svetainės durų. O gal taip geriau? Neišaiškinta magija ir lieka magija, o išspausdinta „15 minučių“ pirmame puslapyje ji tampa eiliniu žurnalisto atradimu, perskaitomu net kompozitoriaus Bacho veidu išpuoštame troleibuse, keliaujančiame į sekančią stotelę.
  Auštant pervargę popieriaus lapai sudedami senoje komodoje. Žmogus nori paslėpti juos nuo visuomenės, nuo smalsių akių, dažniau išjuokiančių, pavydžių, tiesiog apgailėtinų. Sena komoda – tinkamiausias baldas saugoti vertybėms. Dėl to, kad ji sena, jau patyrusi daugybę išgyvenimų ir savo korpuse išlaikiusi neįkainojamą patirtį...
  Suzvimbia skambutis... Ritmingas bildesys nusileidžia laiptais ir pasuka durų link. Suprunkščia užsimiegojusi rankena. Vakarykštė žmogėdra, dabar panašesnė į padauginusį uošvį, iš mandagumo peržengia slenkstį ir pasisveikina  su etatiniu laikraščių išnešiotoju. Pastarasis pašaipiai atverčia „15 minučių“ pirmąjį puslapį ir, lyg pigus ožys iš turgaus, sukikena rodydamas į Prezidento, viešėjusio Kinijoje, nuotrauką. Kančia būti pagrindiniame puslapyje, gandai ir pavydas tarytum akmenimis užmėto didvyrį, atsidūrusi jame... Apsimesdamas mandagiu skeptro mėgėjas prašmatniai nusišypso ir uždaro duris, vedančias į kitą pasaulį, į nepažystamą karalystę, kurios šeimininkas nenori savęs reklamuoti todėl, kad etatinis laikraščių nešiotojas parodys reklamą kitiems, kurie mandagiai peržengę slenkstį nusijuoks žvelgdami į antraštę...
  Komoda atsiveria, lapai išsitiesia ant keturkojo milžino nugaros. Pro apdulkėjusį stiklą įsiveržia saulės blyksnis ir stebi, kaip drąsiai šypsosi nežinomas poetas!
2008-09-15 23:12
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 6 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2022-04-08 05:57
Passchendaele
Poetem incognitem.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-09-15 23:12
Eseistas
senokas darbas, bet manau ydomus...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą