Išėjas...

Ir vėl girta laimė pasiklydo,
kaip gerai,
kad ne nuo vyno,
nes maudžia galvą,
šalia praūžianti mašina,
kaip katinas ir balionas,
besivoliodami savoj erdvėj,
nesupranta aš...

Tylus ir abejingas,
minčių staiga iš niekur,
po kiparisu išgirdau,
kaip skruzdės okupuoja slyvą,
kaip medžiai vėl atgyja,
kaip tu ir vis kita...

Garsiai nepažinau šio dundesio,
miestas besispiesdamas,
ir ten, ir šen, ir vėl kitur,
kad tik nesusitiktume,
svetur...