26

Pirmą kart pamelavau būdamas gal ketverių. Nebuvo tai sunkus melas, kažkas panašaus į apsimetinėjimą sergančiu siekiant gauti apelsiną. Mama pyko labai. Nežinau kodėl, juk, atrodo, menkniekis tai. Deja... „Oi, kaip gera būtų turėti tėtį, jis mane būtų užstojęs, supratęs... “- taip galvojau praėjus porai metų po to „incidento“. Šis „nusikaltimas“ įstrigo atmintį ne dėl jo sunkumo, bet dėl mamos reakcijos. Pirmą kartą pamačiau ją įsiutusią. Pirmą kartą pajutau kaltę. Tai yra mano vienas anksčiausių vaikystės prisiminimų.
Laikui bėgant „nusikaltimų“ pasitaikydavo vis dažniau. Vieną kartą ištaisiau pažymius pažymių knygelėje, kitą- nemėgstamą sriubą išpyliau į klozetą. Mama vėl pyko labai. Pamažu pradėjo formuotis melavimo įgūdžiai. Pažymiai buvo klastojami profesionaliau, sriuba rūpestingai nuleidžiama. Tapau „profas“.
Nuo mamos apgaudinėjimo perėjau į kitą lygį. Tik gražesniąją pusę tiesos pasakodavau merginai, smulkiai, bet įtikinamai apsukdavau draugus. Tik porą kartų buvęs išpažinties nepasipasakojau net kunigui. Melas pasidarė toks kasdieniškas ir savas, kad buvo sunku be jo gyventi.
Mokyklą baigiau puikiai. Įstojau. Baigiau. Įsidarbinau. Gerai gyvenau.
Darbas valstybinėje institucijoje buvo lengvas, atlyginimas taip pat. Tačiau jo buvo maža.
„Pasiskolindamas“ pinigų iš įvairių kuruojamų organizacijų tapau svarbi figūra.
Mama jautė mano klastą. Ji ne kartą mane perspėjo būti atsargesnį ir net buvo pradėjusi su manimi nebesikalbėti dėl mano „verslo“. Jos nuomonė apie melą ir apgavystę man seniai buvo aiški. Ji to nekentė, netgi šlykštėjosi.
Vieną dieną ir mano žygdarbiams atėjo galas. Įkliuvai dėl sukčiavimo ir sėdau porai metų. Kalėjime apsipratau palyginti greitai.
Netoli esančioje kameroje kalėjo maždaug 45 metų vyras. Aukštas, stambus, matyti, kad senas gyventojas. Nuo pat pradžių jis paėmė mane savo globon, viską aiškino, supažindino su „autoritetais“. Slenkant mėnesiams apsipratau ir čia. Rimas, toks buvo to mano globėjo vardas,  pradėjo man pasakoti savo gyvenimo istoriją. Istorija kiek sukrėtė mane. Išsiaiškinau. Mama melo nekentė todėl, kad mano tėvas, Rimas, prieš 26 metus jau buvo prisižaidęs.