Mamai (rankų paslaptis)

Prabyla vakaras-minties šešėlis,
Kad lauki, kad tiki, kad vieniša-
Užaugę paukščiai jau sparnus pakėlė;
Tik tu ir malkom traškanti tyla...

Išblukęs žvilgsnis, metų vagos,
Sudiržus rankų paslaptis-
Jos virpa, lyg nuplikę medžių šakos;
Jie grįš-laukimas ir viltis...

Jaukumas. Tu palinkus, bet miela,
Tik vis sunkiau sugrįžt-palikti...
Ir siaubas-tavo rankų paslaptis
Lyg ženklas, kad eini numirti...

Kimus laikimas-aš slepiu akis.
Ir noris klykti, noris verkt balsu-
Lai rankų paslaptį praris naktis;
Man gėda, mama, ir labai baisu.