Praeivis paprasčiausias tu esi,
kurio nepastebėti negalėjau,
ir kaip prisiminimas gyveni širdy,
nors rodos nebuvai į ją užėjęs...
Praeivis, ėjęs taip keistai arti,
įlėkęs į gyvenimą kaip vėjas,
taip netikėtai viską sujaukė širdy,
nei žodžio nepasakė ir nuėjo...
Praeivis, toks, kurio užmiršti negali,
nors rodos apie jį ir negalvoji,
tačiau pamačius daužosi širdis...
Vėl praeini, atsigreži, bet nesustoji...