Labirintai

Nusilenkiu gyvenimui lyg žemės,
  ir neprašau iš nieko dovanų.
  Kaip šulinį mane po lašą semia,
  lėta tekmė beprasmiškų dienų.

  Nelengva vaikščioti klaidžiaisiais labirintais,
  ir su savim kovoti iš vidaus.
  Ir kaip per išpažintį sau prisipažinti,
  visas klaidas prieš Angelus dangaus.

  Mes juk nežinome gyvenimo išdaigų,
  nuo turtų iki ubago lazdos.
  Nieks neapsaugotas mirtingųjų pasauly,
  nuo žemę kūriančios ir ardančios jėgos.