Pro rudenio auksinį rojų, paskutiniu žydėjimu gėlės.
Ir pro dejuojantį artoją šešėliu praeinu.
Beldžiuosiu tyliai aš į tavo sapną,
kai tuštumas užpildo pilnatis.
Ir atsispindi sielos sudaužytam veidrody,
pilna šaltųjų šviesulių naktis.