Apie kenksmingą savikontrolę

Mano gyvenimas užterštas
druska
kambario kampuose
baido dvasias
piktąsias
cukrumi kasdien
nuodiju
kavos puodelį
nemiršta
o kodėl
suvaldau savo pyktį
taip grakščiai
mesčiau jį
į sieną
šukes sušluoti
paprasta
švariau
galėtų būti namuose
ir jeigu upė teka
netoli
reikia kalnų ant sienos
harmonijai
sklandyti
netrukdo mano atvaizdas
veidrodyje
dvi žuvys plaukia
į puses skirtingas
ir drumsčia
protą
kai labiausiai to nereikia
įsipjaunu pirštą
paskutinės šukės atspindžiu aštriu
negis ilgai
užterštoje aplinkoje
gal užberti druskos
ant žaizdos?