Girdi kaip plaka nerami širdis?
Už dvidešimt trečio vandenyno pasigailėjimo nėra.
Piktu padarė gyvenimas mane.
Ten, kur artėja pabaiga, krentu su žvaigždėm.
Jau taip toli, kur nėr balsų už paskutinio vandenyno aš skubu.
Krantai nukloti baltų kriauklių ir bangos ošia taip ramiai.
Už paskutinio vandenyno, sudedami visi taškai, dovanojami ar apkarpomi sparnai:
Už išdavystę, už suteiktas beviltiškas viltis, patyčias ir kupinas ašarų akis.
Krentu su žvaigždėm, palikęs gimtuosius tolius, žiūrėdamas tik tai pirmyn .
Ei, krentam su žvaigždėm į jūras!
Mylėkime būdami neatrasti!
Dvidešimt trys, gal ir pabaiga, tai krisk ir Tu su manim iki gelmių.
Už dvidešimt trečio vandenyno, kur lyja saulės spinduliais, viltis pagimdė naują dangų tikėdama tik tai tavim.