Rašyk
Eilės (78023)
Fantastika (2303)
Esė (1549)
Proza (10903)
Vaikams (2707)
Slam (72)
English (1198)
Po polsku (368)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 9 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Pradėjo lynoti, tad iš sienos maždaug krutinės lygmenyje ištraukiau keletą karstų ir neleisdamas kojūgaliams atsiskirti nuo šešėlių palikau juos ten kyboti. Išėjo visai neblogas stogelis po kuriuo paklojau savo paklotą, šalia užkūriau laužą.

Atsigulusi Amber bemaž iškart užmigo, o štai Vaikas dar ilgai sekiojo mane aplinkui ir neįprastai daug kalbėjo, bei šypsojosi.

„Papasakok kaip mus radai“ „O kaip sekasi Kajui? Ir Neilui? „ „O kaip buvo laidotuvėse? „ „Kaip nugalėjot tavo mokytoją? O Getiną? „ „Koks jausmas keliauti laivu? „ „O kaip sutikot miško monus? „ „Ar matėt griausmo paukščius? „ - ir taip pateikė dar bent pusšimtį klausimų,  o kai neberado ko paklausti paprasčiausiai sekiojo iš paskos ir padėjo rinkti šakas, parnešti vandens, išdoroti paršiuką ir pamauti jį ant iešmo. Darė viską ypač kruopščiai ir kartu su keistu užsidegimu - tartum neturėtų kur dėti pro kraštus trykštančios energijos.

Kai manydavo jog nematau jo šypsena išblėsdavo.

Galiausiai jo jėgos išseko ir Vaikas užmigo šalia Amber. Abu miegojo it užmušti ir nepabudo net tada, kaip pasibaigus surinktoms šakoms pradėjau skaldyti senus, dervingus kelmus gulėjusius šalia netoliese stovinčio tūkstantmečio šulinio, kurio dugne vis dar buvo vandens ir garsiai kurkiančių varlių - jų gyvybingos simfonijos tamsiuose griuvėsiuose skambėjo raminamai.

Skiedros degė velniškai kaitriai, bet abejojau ar juodi dūmai pagerins paršiuko skonį. Lietus sustiprėjo, tad sėdėjau po karstų priedanga ir klausiausi, kaip šnypščia į žarijas krintantys lašai bei spragsi degantis medis. Kitomis aplinkybėmis - bemaž idilė.

„Kažkas negerai. “

Staiga už nugaros pasigirdo žingsniai. Tiksliau bėgimas. Garsas tolo, kol galiausiai visai nutrūko.

„Turbūt kas nors keliavo pro šalį ir rado lavoną. „

„Kažkas labai negerai. “

„Kas po velnių galėjo pro čia keliauti? „ - žingsniai iš kairės.

Prisitraukiau arčiau kardą ir į laužą įmečiau porą skiedrų, kai iš krūmų išniro iš pažiūros aukštas vyriškis. Tiesiog nepadoriai aukštas vyriškis. Pradžioje net suabejojau ar tai žmogus. Bet kai priėjo arčiau paaiškėjo, kad jis tik vos vos už mane aukštesnis, tarsi artėdamas prie laužo ir nusimesdamas nakties apsiaustą būtų susitraukęs, priėmęs žmonėms priimtinesnę formą.

-Iš tolo pamačiau laužą. Pamaniau, kad gal galėčiau prie jūsų prisijungti, kol baigsis lietus ir gauti truputį maisto. Aš galiu sumokėti.

-Žinoma, galite prisijungti, – pasakiau nenorėdamas išduoti baimės.

Nepažįstamasis prisėdo kitapus laužo, tiesiai ant lietaus merkiamos žemės, tad galėjau geriau jį apžiūrėti. Aukšta, plati skrybėlė, balti marškiniai, rudos kelnės ir paltas, kaubojiški batai ir juoda kaklajuostė. Veidas trikampis, su ryškiais bruožais - valdingas ir charizmatiškas. Iš pažiūros vyras atrodė tarsi pirklys, ar teisininkas kuris kažkodėl paliko savo pelningą verslą ir beprotybei užklupus išsiruošė į vietas, kur vaikšto tik bepročiai. Tačiau svečias neatrodė beprotis - nuo jo tiesiog dvelkė ramybe. Net pagalvojau, kad tai - kokie nors kerai, tad pažvelgiau į jį tiesos akimis. Tiesa buvo... raminanti. Ir patvirtinanti - aš niekada nemačiau šio vyro. Bet žinojau kas jis.

-Tiesos akys? – paklausė.

-Tiesos akys.

-Tokį dalyką retai tepamatysi. - Iš užančio jis išsitraukė butelį raudono vyno. - Gersi?

-Žinoma. Iš kur žinote apie tiesos akis?

-Kreipkis į mane „tu“, kam tos mandagybės. Mano vardas - Sebastianas. - Jis ištiesė man ranką.

-Aš esu Lokis.

-Malonu. Aš domiuosi daugeliu dalykų. Tarp jų teko domėtis ir tiesos akimis. Bet dabar tai retas dalykas - žmonės domisi praktiškesne magija. Kur gavai savąsias? Bet turbūt nedera klausti...

-Draugo dovana.

-Kadaise pažinojau žmogų, su tokiomis akimis. Jis mėgdavo žiūrėti į žvaigždes ir tvirtino, kad mato ten sielų akis, žiūrinčias į mus. O aš jam sakydavau, kad ten tik karštos plazmos rutuliai.  Jis atkirsdavo, kad tos akys galvoja tą patį, kai žiūri į mus.

-Aš nematau žvaigždėse akių,  - atpjoviau paršiuko mentę ir padaviau savo svečiui.

-Aš irgi nematydavau. “ – jis suleido dantis į mėsą ir lėtai sukramtė pirmąjį kąsnį. – Derva sugadino skonį, bet nieko tokio, visada maniau, kad pavalgyti, nusišlapinti ir pasimėgauti aistringos moters draugija reikia kiekviena pasitaikiusia proga. Deja, su paskutiniuoju dabar sunku – moterys šiais laikais labai susikausčiusios. Negerai.

-Matyt. – atsakiau.

Jis užsivertė butelį ir išgėrė porą didelių gurkšnių:

-Nuostabus vynas. Tūkstantis penkiašimtųjų metų gamybos. Buvo nuostabus metai vynui.

-Tik vynui?

-Tik vynui. Tada vyko karas – mažas, bet toks kaip visad.

-Negirdėjau apie jokį tais metais vykusį karą.

-Yčiro salyne, tarp dviejų genčių. Buvo prasti metai – salose pritrūko maisto, tad du didžiausi kaimai pradėjo kariauti.. Karas – toks kaip visad. Kariavo tol, kol liko tik viena gentis. Tiksliau -viena dešimtoji genties. Nuo tada maisto ten užtenka. Vynas irgi iš ten. O štai kiti metai buvo geri – tada gimė mano žmona. Neseniai mūsų sūnui sukako dešimt. O kiek tavajam?, – jis parodė pirštu į vaiką.

-Devyneri. Ir jis ne mano – našlaitis.

-Kas nutiko jo tėvams?

-Aš juos nužudžiau.

-Jie to nusipelnė?

- Koks dabar skirtumas?

Toliau sėdėjome tyloje. Kai baigėsi vynas, baigėsi ir lietus.

-Ji labai išsigandusi.

-Ką?

-Mergina. Ji labai išsigandusi. Nepaleisk jos. Mylėk.

Sutrikau, skambėjo, kaip mano tėvas, kai būdavo girtas. Sebastianas atsistojo, nusimovė nuo rankos auksinį žiedą ir numetė man prie kojų:

-Čia už valgį, - vyras nuėjo tolyn ir atrodė, kad toldamas didėja, kaip kad artėdamas buvo susitraukęs, ties pačia laužo šviesos riba apsisuko ir pasakė:

-Beje, pamiršau paminėti – tas vyrukas kuriam nukirtai galvą - jis pabėgo.
2008-09-10 13:17
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 13 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2019-09-03 16:09
Nuar
Suintrigavo. Įtikinamai aprašyti pokalbis ir vietos vaizdiniai. Skirtingai nuo kitų komentatorių manyčiau, kad toks ir turėtų būti pokalbis tarp dviejų vyrų, susitikusių tokioje vietoje per lietų: šiek tiek apie nieką, šiek tiek apie viską. Patiko.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-04-22 16:10
St Sebastianas
Ohoho! Apie mane rašo!:D Tik batus man nelabai tinkamus parinkai... Na, bet tiek to. Vis tiek malonu, kad apie mane rašai.:)
Jei rimtai, tai po klimb komentaro neturiu ką pridėti. Atrodo, kad norėtum prie kažko prisikabinti, bet pirštai nekyla. Ar reikėtų sakyti nesileidžia? Šiaip ar taip, patiko. Jei kitos dalys bus neblogesnės, manau, serialas papuls tarp mėgstamiausių.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2008-11-30 02:20
klimbingupthewalls
skaičiau kažkaip skeptiškai, paskui dar kartą. tarsi norisi kabinėtis ir netgi aišku dėl ko, bet kai reikia tai užrašyt, tada nebelieka. matyt pakankamai neblogas, o ir Aurimaz viską pasakė jau. pabaiga man patiko.

po Grabu, Vaikas - čia būtina iš didžiosios raidės?

vyrai valgantys kiaulę ir šnekantys apie akis.. na kiek keistoka tema, bet lai tebūnie :)
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-11-29 17:13
Prisukamas
Labai gerai. Keistas ir orginalus tekstas.
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-09-13 20:30
zirzule
Nu vo, per du kartus ir perskaičiau. Jeigu būtų neužkabinę, tikrai nesugrįžčiau. Matau, kad dar reikės užsukti paskaityti - kas toliau.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2008-09-12 14:46
Up ir down
Tekstas TURI žavesio, tai - puiku,

pabaiga mane kiek nuvylė, atrodo, kad norėjai sudominti skaitytoją, sukurti intrigą, lyg įžangą į sekantį kūrinį,

labai daug skyrybos klaidų, LABAI,

kaip fantastika - man atrodo, tikrai nebloga,

aišku, tokie atributai kaip kardas man kelia šypseną, o sielų akys nuskamba kiek pigiai,

bet parako turi,

keistumas,
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2008-09-11 21:07
Aurimaz
Tai jeigu tau gerai, tai ir man gerai. Tik nepamiršk baigdamas dalį palikti ir kokio nors kabliuko tęsiniui. Šį kartą palikai. Žiūrėsim...
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2008-09-11 12:05
Jugo_Džiova
Tai labai gerai gavosi! Ir čia ne visai viduramžiai, jau greičiau paralelinė tikrovė. Pvz: viduramžiais niekas nežinojo, kad žvaigždės sudarytos iš plazmos. But I'm telling too much!!!
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2008-09-11 09:53
Aurimaz
Tai tau dialogų, ar Sebastiano reikėjo? Nesiblaškyk :)
Trumpai tariant, tas Sebutis - lyg kanapė iš Pilypo... Atėjo nelaukiamas, paslaptingas toks, suvalgė mėsos ir už ją sumokėjo ryškiai per daug, jei turėsime galvoje, kad veiksmas vyksta tamsiaisiais viduramžiais, arba dar anksčiau. Tais laikais paprastai tokie lauko papuotavimai beveik nekainuodavo. Už gabalėlį aukso galėjai avį nusipirkti ir dar gauti nakvynės trims paroms. Todėl Sebastiano išlaidumas gerokai stebina.
Kas be ko, jo dialogas verčia manyti jį esant labai jau ramų (gal net patologiškai). Ateina prie svetimo laužo, nebijo gaut į dantis nuo nepažįstamo žmogaus, nepasisveikina ir neprisistato iš karto, o išsyk bruka save į kompaniją. Turint galvoje elementarų atsargumą, tų laikų paranoją, norą išgyventi, norom nenorom tenka tai suversti rašytojui kaip aplaidų požiūrį į situaciją.
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2008-09-10 21:05
Jugo_Džiova
Nežinau ar tokio mažo gabaliuko užtenka, bet būtų gerai, jei komentuodami pasakytumėt kokią nuomonę susidarėt apie Sebastianą. Būtų labai gerai.
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-09-10 20:28
Aurimaz
Apie siužetą sunkoka ką nors pasakyti, o va dialogai keistoki tokie. Galbūt kalta skyryba, kuri vietomis tikrai galėtų būti geresnė.

"(...) apsisuko ir pasakė:
-Beje, pamiršau paminėti – tas vyrukas kuriam nukirtai galvą - jis pabėgo."

Šitą galima buvo paversti rišlesniu sakiniu, panašiu į :
"-Beje, pamiršau paminėti, - pasakė atsisukdamas, – tas vyrukas kuriam nukirtai galvą - jis pabėgo."
Dėl paskutinio brūkšnelio abejoju, ten buvo galima ir tašką dėl ryškesnio efekto dėti.
Bet čia pavyzdys, panašių taisymų buvo ir daugiau.
Tiesa, per dideli tarpai tarp dialogų ir pasakojimo (arba dviejų dialogų). Nebūtina taip atitolinti.
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-09-10 18:17
kondensofkė
:D nais
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-09-10 18:06
hipiai_žaidžia_karą
pritariu, dialogų gabalas prastesnis. bet tekstas neblogas.

užmetus akį iš karto užkliuvo: "Mano vardas - Sebastianas. - Jis ištiesė man ranką.

-Aš esu Lokis."

užsižvengiau :) rašykų realijos
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-09-10 17:37
Jugo_Džiova
Šitam tekste būtent su dialogais ir norėjau pasitreniruoti.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2008-09-10 17:16
Valkas
Gerai. Netgi labai. Tiesa dialogai, nors ir tikrai geri, galėtų užimti kiek mažesnę vietą bendroje kūrinio elementų visumoje... tačiau čia rašytojo reikalas.
Sveikinu prisidėjus prie fantastikos gaivinimo, Jugo. Tikėsimės tęsi ir toliau.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (1)
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą