Esė apie greitai nusibostantį porno

nuoširdūs apmąstymai


Pornografijos tema mūsų laikų visuomei aktuali. Žiūri dauguma, o štai prisipažinti tai niekas nenori. Prie sienos remk, bet dievagosis, kad porno saitai jam absoliutus tabu. Žinoma, tema plati, ir aš tikrai jos nesiruošiu iki smulkmenų nagrinėti. Juo labiau, kad mano patirtis labai kukli. Šiaip keli nekalti pastebėjimai. Arba sakykime, jog  tiesiog dalinuosi subjektyviais įspūdžiais. Juk būna, grįžta žmogus iš kelionės ir draugiškai pasidalija įspūdžiais. Tikrai nesvarstysiu pornografijos industrijos masto ir jos ištakų. Traktuokime tai kaip kelionę į porno šalį. Ir maloniai subjektyvu, ir nesijauti labai įpareigotas.

Prisipažinsiu, atsidarydavau kokį pornografijos puslapį ir spoksodavau. Nereikėjo laukti savaitės, kad suprasčiau, jog  tie vaizdeliai daugiausia orientuoti į vyrišką publiką.  Iki šiol man didžiausia mįslė, kodėl vyrai plekšnoja moteriai per užpakalį? Netikiu, kad mane tai sujaudintų seksualiai. Ir jei taip padarytų, garbės žodis pasakyčiau: „Tu ką, porno filmukų persižiūrėjai? “ Ir skubiai nutraukčiau lytinį aktą. Įdomu tik, kodėl porno filmukuose moterys to nedaro vyrams. Tradicijos?

Suprantu, jog čia byloja tik mano seksualinis neišsprusimas. Bet yra ir daugiau požymių. Štai dažniausiai rodomas moters veidas, kai tuo tarpu aš su malonumu žvilgtelėčiau į vyrišką. Vyrų veidai išties įdomesni. Natūralesni, ir išties atspindi skausmingą malonųjį pasitenkinimą. Bet gavau tik retsykiais akį užmest. Žinoma, moterų veidai būna ir kraupūs: nubėgę dažai, išsiteplioję lūpdažiai, širpinanti vaiduoklio šypsena.  Kartais man būna gaila tų moterų, kurių veido bruožai dar neatrofavosi į porno žvaigždės, gaila būna ir tų, kurių papai subliuškę ir jos vargšės tai taip slepia ir jų akyse matyti baisus nepilnavertiškumas.

Man tai gerai, nes aš žinau, kad, jei esu mylima, tai ne už kūną. O ką daryti prekei, objektui, į kurį nukreipti negailestingi objektyvai ir viską persmelkia vertinanti ir pašaipi akis?

Prisipažinsiu, pradėjau bijot žiūrėt, įtardama, kad mano veido bruožai irgi gali atrofuotis. Vien nuo seilės varvinimo. Bet negaliu garantuoti (net sau), kad vieną gražią dieną imsiu ir neįsijungsiu. Aš gi ne šventoji. Tik žmogus, draskomas baisių pagundų. Ir tos pagundos taip arti, prieš pat tavo nosį tiesiog išbandymų dykuma, tereikia tik kelis kartus spustelėti pelę, (taip ir virpa ranka, ir smegenis užvaldo vienas vienintelis troiškimas, dar kiek ir... bet ne, didvyriškai rašau toliau.). Ir kai prasideda tokie dalykėliai nori nenori turi prisipažinti, jog ne tik šventasis esi, bet ir gyvulys. Ir kažkur tik per tarpą žmogus. Žmogiūkštis. Sliekas.

Bet kodėl man ėmė iš tikrųjų nebepatikti porno vaizdai? Manau, kad čia kalta mano meniškai išlavinta vaizduotė. Man tai, aišku, tas nepasitenkinimas ėmė nepatikti. Ir aš, kaip mąstytoja, ėmiau ieškoti priežasčių. Pastebėjau, jog erotinės scenos meniniuose filmuose mane tebežavi kaip žavėjo. Niekaip negalėjau suvokti, kodėl ėmė darytis nuobodu. Ir kodėl ėmiau taip šlykštėtis savimi. Ne, aš nemąsčiau nei apie karmą, nei apie moralines vertybes. Kaip jau baigiu įsitikinti, turiu savo dieviškai laukinius įstatymus, ir jais vadovaujuosi. Ir vis dėl to, kažkas čia buvo,  kas mano treniruotam mentaliniam kūnui ėmė ir klaikiai pabodo.

Tai juk darbas. Įsivaizduoji, turi turi santykiauti su vis kitais asmenimis. Ne, žiūrėdama aš apie tai negalvojau. Kaip, žinoma, negalvojau ir apie meilę, tik apie gryną pasitenkinimą, kuris išseko greitai kaip vienatinis vyno butelis. Norėdamas kažką suprasti, turi sugretinti du reiškinius, ką aš mikliai ir darau: meninė tikrovė ir porno saldybės.

Iškart pastebėsime pagrindinį skirtumą, porno filmukai yra be jokios įtampos, visuomet žinai, kas bus. O bus vienas ir tas pats. Čia nėra jokios aistros, subtilios lyčių kovos, paslapties, drovumo ir t. t. Nesvarbu, kas čia įvardyta. Tai būtų galima įvardyti kaip begalinę jausmų stoką. Tada jau geriau koks poeto/-ės eilėraštukas apie meilę iš kokios nors sąjungos. O man didelei jausmo mylėtojai tai tikriausiai pasidarė nepakeliama. Kaip gi kitaip čia viską suprast? O tai juk tu žiūri į mašinas ir daugiau nieko, ir, žinoma, pats virsti į mašiną.

Reziumuojant negalėčiau pasakyti, jog porno filmukai man nebuvo į naudą, praplėčiau akiratį, na, ir tai man padėjo panaikinti vieną mitą, kuriais buvau turtinga nuo vaikystės. Ilgą laiką buvau įsitikinus, jog vaikai atsiranda ten pridėjus ranką, kaip dievą myliu. Na, ir aš iki pat šiol galvojau, kad, na, ten pas visas vienodai, skylutė do skylutė. Bo pasirodo ne.