Tai nebe

Nieko lemtingo neištarčiau,
Jei kalbėčiau apie tave.
Žodžiai tik kabo tarp mūsų
Delnas įsisukęs delne.

(tai nebe mano)

Drabužiai ant grindų
Tarsi juose tebebūtų kūnai...
O su išdygusiais sparnais
Greitaeigiuose procesuose tūnai.

(tai nebe tavo)

Ištroškusius ir alkanus bučinius
Dar alkanesnei dalinai,
Ir popierium švitriniu
Skruostu į odą prasitrynei.

(tai nebe mano, tai nebe tavo)

Raudonumą lūpų godžiai pragėrei,
Nespėjus prisirpt – emocijom apanglėjo.
Apsiblausę rytiniai veidai išblukdavo
Degėsių kvapas pergėręs plaukus likdavo.

(Tai nebe mūsų, net ne mano, net ne tavo
Tik malda į begarsę gamą..)