Visuomet būsi

Buvai, esi ir likai.
  Beržas..
  Nors retėja miškai.
  Dar laukia kažkur išėjusio.
  mėlynieji Sartai.

  Tik dainos tyli, ir tolių toliai,
  žvaigždelėm dūžta ant širdies.
  Ar ten lengviau anapilio tvirtovėj,
  kur nebėra nei skausmo, nei mirties?

  Nebekankina gal vienatvė,
  be karo, melo, pažadų...
  Ten, kur visi vienodi vaikšto,
  ir niekas nekerta beržų?
 
  Buvai, esi ir likai.
  Beržas..
  Žiburėlis šviesiausios žvaigždės.