A. A.
Apie ką galvoti paryčiais,
Kai buki peizažai trukdo žingsniams?
Rūko praryti berželiai paukščiams sumeluoja,
Ne sula, o varnų kraujas
Spaliais sunkiasi gyvenimais,
Nes per langą pasiklysta gera,
Perspektyvos artimus takus iškraipo.
Spalvos traukiasi į dulkes,
Pelenus pabėgusių dienų.
Kaimynai pasigenda batų rašto
Per penkis aukštus gyvenamojo namo,
Tik buki peizažai vėl palieka randus,
Dideles ertmes užklydusiom maldom.
Išsikraustymas iš spalio
Rišas kilpą po raudona obelim,
Ji skani, o vi dėlto dalis
Bukėjančio peizažo.