Mokslų pasirinkimas

Dar žmonėms esant visai jauniems, jų galvose jau būna įvairios ateities perspektyvos, svajos arba suglumimas. Net neišmokę daugybos lentelės vaikai jau įsivaizduoja save daktaro, mokytojo, politiko kėdėje. Šie išankstiniai nusistatymai dažniausiai priklauso nuo jaunų žmonių drąsumo, ankstyvos mąstymo pradžios, taip pat ir pasitenkinimo matant vienos ar kitos profesijos žmogų. Kai kurie šių idėjų taip ir nepakeičia per visą savo gyvenimą - vaikystėje apsimeta, paauglystėje mokosi, suaugę dirba. Taip yra ne visiems. Didelė dalis žmonių susiduria su sunkumais, nežinodami ką pasirinkti, kurie būna įvairūs: žinių trūkumas norimo dalyko rinkimuisi, sėkmė keliose mokslo šakose, nepasitenkinimas sritimi, nors jai tinki, nepatraukli mokslo perspektyva universitete, apsišvietimo pasirinkimo galimybėmis stoka, ir keli kiti. Norint suprasti, kas yra tas mokslų pasirinkimas, ir kodėl jis toks sklandus vieniems, toks skaudus kitiems, reikia pabandyti suprasti bent dalį tos sunkumų gausos.
    Pradedant, mūsų šalies bei kitų šalių mokyklose yra gana keista mokslo situacija - besimokančių žmonių panašumas apsunkina skirtumų supratimą. Žinome, jog pasaulyje yra virš dviejų šimtų valstybių, bei nuolat atsiranda vis naujų. Beveik kiekviena šalis turi savo išskirtinę tautą, vertybes, tradicijas, kurios puoselėjamos bei perduodamos iš kartos į kartą. Norint išlaikyti tą tautą, papročius ir pilietiškumą, kiekvienoje valstybėje žmonės nuo mažens siunčiami į klases, kurios, sarkastiškai žiūrint, panašėtų į kiaulių gardus, tik kad kiaulės ne vienos giminės, ir vietoj kriuksėjimo vyksta žinių perdavimas. Tad Lietuvos mokyklose  karaliauja lietuviai, Lenkijos - lenkai, nes mainų programos vyksta tik vėlyvoje mainų programoje, ir jose dalyvauja tik po kelis mokinius iš vienos mokyklos. Kadangi mūsų tėvus auklėjo mūsų seneliai, o mūsų senelius - proseneliai, bei jie visi apsilankė švietimo sistemoje, puoselėjančioje tam tikras vertybes, ir daugybė jaunų vaikų perima tas vertybes, bent kol neatranda argumentų dėstymo galimybės, kritinio mąstymo ar savo nuomonės turėjimo. Taip nusistovi sistema, kai vieni skriaudžiami, kiti mylimi, vieni tingi mokytis, kiti tik daug apie tai kalba, bet nesimoko. Šis panašumas kiekvienoje klasėje, kiekvienoje mokykloje trukdo vaikams suprasti, jog reikia išsiskirti, mat nėra ko išsiskirti, kai tiesiog vadovaujamasi „bandos instinktu“, o banda, beje, ir yra ta mūsų tauta. Šitam dalykui pakeisti reikėtų visiškai keisti mokymosi sistemą, naikinti sienas bei kiekvienai šeimai duoti auginti juoduką ar siauraakį - taip vaikai jau labai jauni pradėtų galvoti, kodėl vieną žmogų kiti vadina „nigeriu“, ar taip dera ir t. t..
    Skirtumų supratimo apsunkinimas yra gal ir nelabai svarbus dalykas, tačiau jo buvimas man neduoda ramybės, nes juk būtų daug geriau, jei nebūtų jokių sunkinimų, melagysčių, nuslėpimų, o tik galimybė laisvai mokytis ir pamilti šį pasaulį. Yra žmonių grupės, kurios yra paveiktos visų tų blogybių, tai yra tokie žmonės, kurių ne vienas nenorėtų matyti aptarnaujant gydymo įstaigoje, restorane arba prekybos centre, tačiau dalis jų yra tikrai mielos širdies žmonės, verti pagalbos ir patys išsiverčiantys iš duobės. Vertėtų dabar tas grupes paminėti, o jums pagalvoti, ar kuriai iš jų nepriklausote.

1. Girtuokliai
2. Vagys
3. Prasti kalbėtojai (kurie mano, jog žino ką šneka, bet nė velnio)
4. Mušeikos
5. Pamokų praleidinėtojai
6. Sektų nariai
7. Tinginiai
8. Žmonės be nuomonės

    Šioje esė reikia pasiremti šiais žmonėmis, nes jiems ypač tinka kai kurie iš šių mokslų pasirinkimo sunkumų.:

žinių trūkumas norimo dalyko rinkimuisi,
nepasitenkinimas sritimi, nors jai tinki,
nepatraukli mokslo perspektyva universitete,
apsišvietimo pasirinkimo galimybėmis stoka
sėkmė keliose mokslo šakose,

    Žinių trūkumas norimo dalyko rinkimuisi yra svarbus, labiausiai tinkantis tinginiams bei pamokų praleidinėtojams. Viskas su jais aišku - žmonės tingi mokytis arba tiesiog nesimoko, dėl to susigriebę per vėlai nesugeba patekti į universitetą, nenutuokia, ką ten veikti, o kartais net neprileidžiami prie egzamino. Skaudžiau, kai net ir turėdamas užtektinai žinių į norimą specialybę nepatenki - bet nieko baisaus, Lietuvoje daugiausia dėmesio skiriama teorijai, tad visada galima norėtu dalyku domėtis pačiam, ir kartais net daugiau sužinot.
    Gausybė žmonių, kurie į universitetų stojimo lapus prirašo nežinia kokių savybių, kurių net negalvoja lankyti, o pasirenka tik tam, kad jie gerai sekasi, arba tiesiog nekenčia, sakykim, anglų kalbos, nors iš jos mokykloje turi dviem balais daugiau nei iš ko kito. Šiai problemai tektų vėlgi tinginių pavyzdys, kurie būtent dėl tingėjimo mąstyt ir gali sau sikurt tokią keistą situaciją.
    Nepatraukli mokslo perspektyva būdinga žmonėms be nuomonės, nes kiti visad atrastų alternatyvą - rinkimąsi kitos studijos, nestojimą, arba ieškojimą geresnių universitetų.
    Neapsišvietę žmonės patys kalti, nes jie juk turi ir tėvų pavyzdį, ir mokytojus, galinčius konsultuot, ir tą patį internetą, turintį begales įvairių naudingų šaltinių.
    Sunkiausiai tenka apibūdinti sėkmę keliose mokslo šakose. Nei sau, nei kitiems čia ką patarsi - su kiekvienu žmogumi yra skirtinga situacija, ir tik pats žmogus gali nuspręst, kuriame sėkmnigame dalyke vis dėlto jis džiaugtųsi labiau, nors tas pasirinkimas tikrai gerokai, gerokai per anksti žmogaus gyvenime.
 
    Pradžioje apibūdintas švietimo sistemų keistumas buvo pateiktas dėl to, jog švietimo sistema turi gausybę skylių, kurias norint aprašyt reiktų būti prisirišusiam prie mokslo kiekvieną dieną, tyrinėti jį, lyginti skirtingas mokslo rūšis, eksperimentuoti, žaisti, kam padaryti reiktų viso gyvenimo, dėl to čia tam paskirta vos viena pastraipa - vienam dalykui, vertam daugiau dėmesio. Problemos, su kuriomis susiduriama renkantis mokslą, iš dalies kyla iš tų spragų, iš dalies dėl gausybės klausimų, kuriuos turėtų pabandyti atsakyti gausybė žmonių: Kodėl mes mokomės? Kokia nauda iš karjeros? Kodėl kai kurie žmonės linkę tingėti? Kaip aš pakeisčiau švietimo sistemą? Ar šiuolaikinis mokymosi įstaigų suskirstymas yra teisingas? Kodėl tiek daug žmonių nuolat linksta į depresiją? Kokia profesija yra naudingiausia žmonijai? Kokia profesija vertingiausia faunai? Kodėl klasėse mokomės po trisdešimt, o ne po du? Kodėl šimtukas šiais laikais toks svarbus norint būti pirmu? Ar mokymosi būdas prieš du šimtus metų buvo įdomesnis? Kaip galima efektyviausiai mokytis? Kodėl atsiranda žmogaus asmeninė nuomonė?...