Platonui

Futurizmo pašonėje, sako man, gyventi galima. Galima išlikti žmogumi.
Tik jei nesikišime į abstrakcijos nasrus.
Tiesiog velniškai norisi suvokti, kur chaotiškoje realybėje egzistuoja (tikiu, kad ne tik egzistuoja) žmogiškosios esybės pradai. Tyri, gryni, nematę pasaulietiškojo subtilumo.
Atsakymą žino ji – Platoniškoji Idėja, sauganti fatališkuosius tikslus.
Tiesa, tame Idėjų pasaulyje Aš – Tu – Amžinybė. Geras pastebėjimas, futurizmas liko už borto ir, laimei, žmogiškoji dievybė skamba pirmu smuiku.
Graži muzika išgydė tautos sielą...