2008-09-03 19:33
vat kaip yra su savęs pažinimu...atrodo žinai pažysti tą ypatą besimaivančią kai pažvelgi į veidrodį, o pasirodo, kas dieną po naujieną...geras pasivaikščiojimas po save...5
2008-09-03 19:32
gali būti, jog Tu esi teisi. ;)
2008-09-03 19:29
Sakai, sustoti yra nuolankumas? Gali būti, daug ko nutinka.
Aš, pavyzdžiui, sustoju - nes man ten kvailumas ir nematau prasmės. Nuolankumu to nepavadinčiau. Galvojau galvojau, ech, nesuradau nuolankumo, niekaip, paskui eisiu išbandyti - pasibarti.
Uošvienė ir meilė - antonimai. Kai tema aktuali, ji tokia plati plati, kaip šv. Augustino sukalbėjimai. Man buvo įdomu skaityti. Dėkui.:)
2008-09-03 19:23
ačiū, teisingai... :) labai gražiai Jūs parašėt... :) taisydama galbūt būtinai prisiminsiu motinos meilę, ačiū... ;)
2008-09-03 19:21
Grynai žmogiškasis dieviškos meilės pavyzdys yra motinos meilė: ji gali nekęsti savo vaiko ydų ir darbų, bet jo paties vis tiek nepaliaus mylėjus;)
2008-09-03 19:11
O ši esė man atrodo įdomesnė. Nes joje daugiau konkretumo. Graži, žaisminga pabaiga. :)
2008-09-03 18:31
prisipažinsiu, nesupratau komentaro. ;)
2008-09-03 18:26
puikybė - yra velniška, o Dieviškosios Meilės apraiškos egzistuoja ir mūsų, mirtingųjų „pasiseiliojimuose“ :)
o net būna gi, kokios seilės nekeistume į jokią kitą, Dievišką ar Bebrotišką, nes,.. nes „geriausiai sušildo tie marškiniai, kurie šiuo metu ant kūno“
:)
|
|