dvidešimt trečia mėnulio diena

pilnatis suskilo į delčią
ir nusėdo gelsvos dulkės
ant tavo galvos, auksaplauki.
nesišypsai, o gal puse lūpų
kažką į dangų murmėdamas
klausi – pro kur čia įeiti?

bet mano bokštas aklinai
uždarytas ir žalčiai aplink
pirštus apsiviję. Auksaplauki,
juk matau kaip šlapio aukuro
akmenys akyse romiai spurda
ir marių bangos plaukais
nuvilniję tarpumentėj slepias.

ir,

Auksaplauki, neklausinėk kur įėjimas –
šiaurės pusėj yra slaptos durys.