мы как блаженный ветер где то носимся - во сне
восходом солнца, в то же время, догорает утро -
смертельно, больно алым небом, раненая ночь
ушла через долину, спрятаться в пещере юга
с намерением, умереть уютно превращением теней,
ушла от суеты мирской - от солнечного визга
блаженным ветром где то носимся мы
в разноцветном сне,
восходом солнца, в то же время, догорает утро
Toks švelnus eilėraštukas,užliuliavo netgi,rodos,be galo skaityčiau.Bet aišku pabaiga kada nors ateitų :) Toks romantiškas. Rusiškai dažnai eilėraščiai gražiau skamba,švelniau.
lugniau tau rusiškai geriau sekas rašyti :)
pirma ir antra strofa labai gražios. puikūs vaizdai, pojūčiai, turinys nėra itin sudėtingas, bet ir neatstumiantis.
bet trečioji strofa man kiek nuplaukus. suprantu, kad čia šioks toks viražas technikos prasme buvo, tačiau man pirmoji strofa (taip kaip ji sudėliota) labiau patiko.
Tik neįsižeisk : D (ne asmeniškas klausimas, tai yra nesitapatinam) PVZ. " Где тебя черт носит?"
arba: "где ты есть?" juks nepasakysi "куда ты есть?" "Kуда идеш?" --- taip galima.
Kažkur sapne - o ten gali būti daug kur, medžio viršūnėje, kišenėje, dievo ausyje trečioje lentynoje - ir visa tai, kažkur sapne - spalvotame, Kažkur bus - "где то?", o kur - "куда ?"; (gal brūkšnelio reikėjo tarp /где-то/)