O su kuo tavim aš

Tamsus  veidrodis rodo vinjetę,
Būsimo karo dėl sosto valdžios.
Minia bruzda- kažkas tuoj išstos,
Pavergs liaudį veidmaininga koketė.

Naujas ponas ne sau, o visiem,
Dangun pirštą pakėlęs įrodys,
Smailiu pedikiūru padangę badys,
Kad nebūna juk taip- visiem ne visvien!

Bet užgimus viltis nepakylus pašvinksta,
Nušluodama ūpo paskuitinius krislus.
Burna žemėn į degtinės stiklus...
Dega kūnas ir gėda numiršta.