Kiek dar svajonių lietus nusineš?
Žiūriu į lašus ir vis klausiu savęs.
Tuščioje širdyje jausmų nebėra,
o tu vis dar klausi ar myliu tave.
Prisiminimą keistą mintyse aš regiu.
Tavo šiltą ranką į delną imu ir imu,
bet ji vėl pranyksta bekraščiam rūke
ir iš šito košmaro pabundu aš staiga.