Katino kelionė

Taigi va, gyveno čia toks katinas, kuris mėgo vaikščioti vienas. Ilgais žiemos vakarais skaitė tokį laikraštį „ KOVAS“ . Skaitė, skaitė ir baisiai nusiminė, kad rašo čia apie visokiu Vengriškus Zuikius . O kuo gi blogesni Lietuviški Katinai. Kodėl apie juos niekas nerašo . Ir vieną kart jis sugalvojo susirasti Drakoną ir šauti po svečias šalis pasidairyti,  ir apie save parašyti. Kaip tarė taip ir padarė. Sumušė rankomis Katinas su Drakonu ir išbėgo per lietų per balas,  kad tik nepavėluotų, kad tik suspėtų į kokį nors autobusą . Abu sušlapę, varvantys, kaip viesulai įsiveržė į kelionių agentūrą. O čia – Pelytės besėdį į popierius įsikandusios . Persimetę keliais žodžiais abu prisėdo ant kėdžių. Drakonas kaklą ištempęs, ausis pastatęs, įdėmiai klausė kelionės maršrutą, o katinas, ūsus kraipydamas, gaudė smalsius Pelyčių žvilgsnius . Pagaliau abu laimingi, pametę galvas ir palikę pasus iškūrė į miestą pasidalinti įspūdžiais. Abu begalviai svarstydami koks žvėrynas ten susirinks prisiminė, kad pasus vis dėlto reikia pasiimti . Tada teko vėl grįžti atgal.

Kitą dieną draugužiai įsimetę dešrytės, lašinių, truputį drapanų ir dar agurkų, niekaip negaliu suprasti kam Drakonui tie žali agurkai, juk pats toks pat žalias, nuskubėjo į laukiantį autobusą, kuris ruošėsi kelionėn į Prahą.  Pagaliau susėdę į autobusą, susipažinę su kai kuriais keliauninkais pajudėjo iš Lietuvos. Važiavo jie ilgai, bet linksmai . Ryto aušra prikėlė juos iš miegų prie Čekijos sienos . Nors akys dar sunkiai matė, bet visa savo esybe buvo galima jausti gaivų kalnų orą. Katinas važiuodamas mąstė, kad Čekija puiki šalis, primenanti Lietuvos Aukštaitiją . Simpatiški namukai, žali laukai ir jauti, kaip kyli vis aukštyn į kalną . Pagaliau jie atvažiavo į Prahą, fantastišką įvairių architektūros stilių miestą, kuris tiesiog dvelkė šiluma ir traukė į save vis gilyn ir gilyn, nenorėdamas paleisti.

Įkvėpę gaivaus oro Katinas su Drakonu pakilo į aukštutinę Prahą . Praėję kelias aikštes su nuostabiais žibintais priėjo puikią gotikinę katedrą, kurios laikrodis lygiai 12 valandą groja puikią melodiją. Katedrą puošia angelų skulptūros, tik gaila, kad laikui bėgant jos pajuodavo, nes buvo daromos iš vietinio smiltainio . O šis per šimtmečius sugėrė visas dulkes ir purvą . Toliau Katinas ir Drakonas nušuoliavo prie senos pilies nuo, kurios apžvalginės aikštelės atsiveria žemutinės Prahos senojo miesto panorama su begale bokštelių. Aplink visur aukštos kalvos . Čekai matyt buvo labai įsimylėję Paryžių, nes ant vienos kalvos pastatė Eifelio bokštą, tiesa mažesnį, bet vis tiek įspūdingą  . Mūsų katinėlis turėjo didelę silpnybę visokioms pilims, todėl jo širdis tiesiog alpo iš džiaugsmo ir vienintelis išsigelbėjimas buvo tik Čekiškas alus . Nusileidę nuo kalno jie pateko į karalių rezidenciją, dabar prezidento rūmai. Čia kas valandą vyksta sargybos pasikeitimas, kurį stebi begalė turistų, kaip ir Anglijoj . Ir katinas ten buvo ir trimitų garsus girdėjo . Toliau perėję rūmų kiemą išvydo galingą katedrą, tiesiog “Noterdam de Pari”. Tiesa ji truputį pakitusi nuo senų laikų, nes buvo sugriauta ir atstatyta . Jos vidų puošė didingi vitražai. Aplink katedrą zujo mažytės Japonų Skruzdėlytės ir vis blyksėjo fotoaparatais . Va dar pamiršau rūmų kieme buvo narvas į kurį sodindavo neištikimas žmonas. Drakonas iš baimės net galvą po sparnais paslėpė ir uodegą pabrukęs  kuo toliau pabėgo. Kelionė tęsėsi, leidomės nuo kalno . Nors jau visai nusikalę, bet linksmi draugužiai su visu žvėrynu patraukė link Karlo Tilto . Šį tiltą iš abiejų pusių supa arkiniai vartai . Sako, kad pabuvus ant tilto išsipildo svajonės, o jei būni Prahoj ir jo nematai, tai nematai Prahos . Ant tilto vyksta prekyba piešiniais ir suvenyrais . Apskritai visą Aukštutinę Prahą supa vartai prie kurių buvo gynybinė siena, todėl prie kiekvienų stovi sargybiniai . Perėję tiltą visi bėga į Rotušės aikštę pažiūrėti laikrodžio, kur 12 valandą pro langelį pasirodo 12 judančių figūrų . Tai pagrindinė aikštė, kur vakarais vyksta audringas gyvenimas: vaidina aktoriai, groja gatvės muzikantai, slankioja pankai ir šiaip visokie žvėrys ir žvėreliai . Visur geriamas alus . Yra dar viena puiki Prahos vietelė, tai maža užrakinama vartais Auksinė gatvelė. Tai labai spalvingi maži nameliai, kurių galinę sieną sudaro stora gynybinė miesto siena. Šiuose namukuose gyveno sienos sargyba, todėl įėję į vieną namuką gali užlipti stačiais laiptais į sienos vidinę dalį ir perbėgę koridoriumi nusileisti kitame gale . Šiuo metu sienoje yra ginklų, skydų, šarvų ir rūbų ekspozicija . Va čia tai buvo: katinas lyg pasiutęs lakstė nuo vieno kardo prie kito, tikrindamas jų aštrumą ir sunkumą . Šie daikčiukai priminė Vilniaus Barbakaną. Kol jiedu tyrinėjo visokiausius herbus, lauke ėmė temti .

Vakaras buvo nuostabiai šiltas ir pripildytas muzikos garsų . Katino ir Drakono kompanija pasipildė dviem draugeliais Lapinu ir Vilku . Štai tada linksmoji ketveriukė prisisiurbusi alučio slankiojo Prahos (užkulisinės) gatvelėm ir šiurpino praeivius . Taip ėjo į pabaigą pirmoji kelionės diena.

            - Miau, miau – sakė Katinas, šluostydamas nuo ūsų alaus putą, - dabar tai jau ir aš ten buvau ir viską mačiau .

Saulla