Artėja jau į pabaigą rugpjūtis,
pavargus saulė vakarais išeiti skuba
ir balkšvas rūkas plaikstos viršum pievų,
kurios nenori jau žolės augint.
Naktys jau vėsios ir poetai vargšai
pajutę šaltį skuba pasislėpti
po antklodėm šiltom, o ten sapnuoja
kad vasara žalia ilgai dar bus.
Na, o ruduo slapčia naktim atklydęs
nudažo vieną kitą medžio lapą,
įspėdamas romantikų širdis,
kad greitai melancholijos bus metas...