Kad tu žinotumei, kaip žeidžia ta tyla,
tie tylūs priekaištai, neišsakyti žodžiai
ir žvilgsnis priekaištaujantis, jis kaip yla
negailestingai mano širdį skrodžia.
Bet dar skaudžiau, kai priekaištai prabyla,
prabyla lūpom mylimo žmogaus,
tada nuo ašarų perštėti akys ima
ir kyla šventvagiškas noras pasitraukt...