Betoninės dėžutės sustatytos viena šalia kitos. Jos pilkos. Tuose dėžutėse yra patalpos, vadinamos butais. Tie butai skirtingų dydžių, ir kambarių skaičius juose nevienodas. Viename bute daugiau, kitame mažiau. Bet visuose keturios sienos. Tarp tų keturių sienų gyvena maži žmogeliukai. Jie visi skirtingi. Vieni žydri, kiti rožiniai, treti spalvoti. Bet dažniausiai ten gyvena pilki žmogeliukai, vadinami pilka mase. Jų pomėgiai skirtingi, jie klausosi skirtingos muzikos, valgo skirtingą maistą, bet iš pažiūros visi jie vienodi-pilki. Aš taip pat.
Esu žmogeliukas, gyvenantis betoninėje dėžutėje, vienoje iš patalpų. Savo kambaryje turiu mažą pilką dėžutę, kurioje laikau savo pyktį ir keršto troškimą kitiems pilkiems žmogeliukams, bet niekada neatidarau tos dėžutės. Ji guli lentynoje. Kartais nušluostau nuo jos pilkas dulkeles.
Manau, kiekvienas, gyvenantis betoninėje dėžutėje, turi tokią pačią, tik gaila, ne visi gali susilaikyti ir jos neatidaryti. Ak tie maži pilki žmogeliukai, gyvenantys betoninėse dėžutėse...


Nepastovi






