laikas..Tu..ir mano tyla..

stiklu riedantys sunkūs lietaus lašai.. žvilgsnis pro vienišą langą.. kieme žaidžiantys vaikai.. vis lėčiau slenkančios laukimo minutės..
laikas lyg sustojęs.. niekaip nejuda pirmyn..

ko aš laukiu pati nebežinau.. gal tavęs, o gal tik tavo kvapo..? gal akių..? gal... nežinau.. gal laukiu sapno.. svajonės...?
laukiu..
laukiu...
laukiu....

Jaučiu..! jaučiu.. tu ateini.. jau visai šalia..

Tu atėjai.. aš pasiryžusi Tau pasakyti viską.. papasakoti apie tą keistą jausmą.. keistą, bet tyrą.. ir gal truputi vaikiškai naivų...

Tau atėjus minutės pajudėjo.. tesiog ėmė bėgti.. laiko turiu nedaug.. reikia prabilti, bet.. negaliu..
minutės bėga..
negaliu..
tyliu..

man pavyksta tik žiūrėti į tavo akis.. atiduočiau givybę, kad tik tu pažvelgtum i manąsias lygiai taip pat..
minutės bėga..
tyliu..
ir vis sunkiau žiūrėti į tave.. vis labiau bijau..
EI, SUSTABDYKIT LAIKĄ!!!

minutės bėga..
suprantu.. nieko nebegaliu padaryti.. atėjo paskutinė minutė.. paskutinė minutė kai tu šalia..

laikas.. laikas atsisveikinti..
tyliu..
Tu palydi mane iki duru.. apkabini..
tą sekundę rodos net lietus sustingo.. sustingo viskas kas buvo aplink.. viskas...

laikas galutinai baigėsi.. tu pasilieki anąpus durų, aš-išeinu į lietų.. į ilgesį.. į....
susirandu suoliuką.. atsisėdus pakeliu galvą į dangų, kad lietus ašaras pasiimtu..
dabar laikas vėl sustojo.. sustojo lygiai taip pat kaip ir tavęs laukiant.. laikas dabar išnyko.. išnyko viskas.. tik širdis beprotiškai nori  įkvėpti dar šiektiek tavęs..
minutės.. jos stovi.. stovi.. stovi...