Kai nežinia atsiras..

Tik saulės spinduliuos,
nuskendus nežinia klajos;
vėl vėjo skriaudžiama
sugrįš ji pas tave.

Priglaus šilta ranka
ir volungės dainuos..
Dainuos apie tave,
pasiklydusią rūke.

Žodžiai aimanuos,
kvies išgert kavos,
bet dūšia kraujuos –
ilsėsis pažaduos.

Tik žiogai giedos,
ašaras skaičiuos,
mins senas dienas –
nieko nevertas.